Kiekvieną dieną išgirstame iš pacientų teisingų ir neteisingų įsitikinimų apie burnos sveikatą. Klaidingus įsitikinimus skubame paneigti.

1 Mitas. Dantenų kraujavimas – tai normalu.

1

Jei plaunant rankas, jos imtų kraujuoti, kiekvienas susirūpintumėme, tiesa? Toks susirūpinimas turėtų būti pastebėjus ir dantenų kraujavimą.

Kraujavimas – tai pirmasis uždegimo požymis. Pagrindinė dantenų kraujavimo priežastis – apnašas, kuris yra pilnas, dantenų ligas sukeliančių, bakterijų. Jis kaupiasi dantų šepetėliui nepasiekiamose vietose, pavyzdžiui, tarpdančiuose.  Štai kodėl tarpdančių valymas kiekvieną dieną yra labai svarbus.

Kad ir kaip idealiai valote dantis dantų šepetėliu, tačiau juo pasiekiate tik 65 proc. dantų paviršių. Tarpdančių siūlas leidžia pasiekti likusius 35 proc. Dantų šepetėliui nepasiekiamas vietas (tarpdančius) būtina valyti, nes šiose vietose gausu bakterijų. Kuo ilgiau bakterijos yra neišvalomos, tuo stipresnės jos tampa ir gali sukelti kaulo tirpimą, o tai priveda prie danties paslankumo ir galiausiai – danties netekimo. Jei bakterijos nepašalinamos – apnašas kietėja ir tampa dantų akmenimis, kurie dirgina dantenas ir sukelia dantenų uždegimą. Susidariusius dantų akmenis gali pašalinti  tik burnos higienistas.

2 Mitas. Dantų siūlas – tai vienintelė priemonė tarpdančiams valyti.

33169766_l

Dantų siūlas tikrai nėra vienintelė priemonė, kurios pagalba galima išvalyti tarpdančius. Yra net keli pasirinkimo variantai. Be dantų siūlo, tarpdančiams valyti, galima naudoti irigatorių ar tarpdančių šepetėlius, kurie būna įvairių dydžių, todėl galima idealiai juos pritaikyti prie kiekvieno tarpdančio.

Jūsų burnos higienistas Jums gali patarti kokia tarpdančių valymo priemonė Jums yra tinkamiausia ir kaip ja taisyklingai naudotis. Taigi, kad ir kokį tarpdančių valymo būdą pasirinktumėte, svarbiausia – kad Jums būtų patogu ta priemone naudotis ir, nemažiau svarbu, kad su jomis valytumėte taisyklingai. Tik tuomet pasieksite geriausių rezultatų.

3 Mitas. Jei dantys neskauda – jie yra sveiki.

11752800_l

Labai dažnai daugelis dantų problemų, lėtinių dantenų ligų, dantų ėduonis – neprasideda dantų ar dantenų skausmu. Jei problema progresavo iki skausmo pasireiškimo, tai dažniausiai signalizuoja, jog prireiks ilgesnio ir brangesnio gydymo, kad problema būtų išspręsta. Pavyzdžiui, kai yra danties gedimas ir ties tuo dantimi pradedame jausti skausmą, maudimą naktį, reagavimą į karštį, šaltį, galima įtarti, jog gedimas pasiekė danties nervą. Tokioje situacijoje plombos pakeisti nepakaks – teks atlikti pilną dantų šaknų kanalų gydymą. Būtina pabrėžti, kad stipriai pažeistą dantį ne visada pavyksta išsaugoti.

Tokių sunkių pasekmių būtų galima išvengti, jei pas odontologą žmonės užsuktų ne tik vedini skausmo. Gydytojas būtų pastebėjęs gedimą ir būtų užtekę lengvesnės procedūros. Štai, kodėl reguliarūs profilaktiniai pasitikrinimai pas burnos higienistą ar gydytoją odontologą, yra tokie svarbūs.

4 Mitas. Burnos sveikata nėra susijusi su viso organizmo sveikata.

39848976_l

Paprasčiausiai, jūsų burna yra labai glaudžiai susieta su visu jūsų kūnu. Daugelio ligų simptomai pirmiausia yra matomi burnoje. Tai apima daugelį imuninių ligų. Be to, svarbu pabrėžti, jog burnoje esančias bakterijas jūs nuryjate kiekvieną dieną. Tad jei sergate dantenų ligomis, burnoje esančios pavojingos bakterijos gali būti žalingos ne tik jūsų burnai, bet ir visam organizmui. Bakterijos gali patekti į kraują ir krauju išplisti po visą organizmą, bei neigiamai paveikti kitus kūno organus.

Daugelis tyrimų yra nustatę, jog burnoje esančios bakterijos prisideda prie širdies ligų, reumatoidinio artrito atsiradimo, padidina insulto riziką, būtent dėl burnoje esančių bakterijų gimsta mažo svorio kūdikiai, gali paskatinti kelių vėžio tipų, Alzheimerio ligos atsiradimą. Taip pat burnoje esančios bakterijos apsunkina cukraus kiekio kraujyje kontrolę sergant cukriniu diabetu. Taigi išvada tokia – burnoje esanti infekcija gali sukelti neigiamų pasekmių ir kituose kūno organuose.

5 Mitas. Nėštumo metu dantys pradeda gesti, nes kūdikiai atima iš motinos dantų kalcį.

44195298_l

Šis mitas gyvuoja jau labai seniai ir niekaip jo nepavyksta išgyvendinti iš žmonių lūpų ir minčių. Dantenų ligos ir dantų ėduonis yra bakterinės infekcijos ir jų atsiradimą gali sukelti daug veiksnių. Vien nėštumas negali sukelti bakterinės infekcijos burnoje, tačiau nėštumas gali sukelti kitų problemų burnoje dėl hormonų pokyčių, rūgščių refliukso, rytinio pykinimo, seilėtekio kiekio pokyčių ir pakitusių maitinimosi įpročių, dažno užkandžiavimo. Hormonų pokyčiai nėštumo metu, kai kurioms moterims, gali sukelti nėštumo gingivitą. Puiki burnos priežiūra namuose, įskaitant valymą dantų šepetėliu, mažiausiai du kartus per dieną po dvi minutes ir valant tarpdančius vieną kartą per dieną, gali padėti išvengti nėštumo gingivito.

Kaip jau minėjome anksčiau, nėštumo metu seilių išsiskyrimas kinta. Sumažėjus seilių išsiskyrimui, esant rūgščių refliuksui, burnoje gali vyrauti labiau rūgšti terpė. Rytinis pykinimas, rūgščių refliuksas taip pat gali sąlygoti neigiamą rūgščių poveikį dantų emaliui, todėl nėštumo metu gali padidėti dantų ėduonies atsiradimo rizika, dantų jautrumas.  Tokioje situacijoje labai svarbu nepamiršti „auksinės taisyklės“ – jei pykinimas pereina į vėmimą, po jo negalima iš karto valyti dantų, rekomenduojama  palaukti 30 minučių, o per tą laiką skalauti burną vandeniu ar sodos tirpalu, kad rūgšti terpė būtų neutralizuota.

Taigi, nors nėštumas gali sukelti tam tikras burnos ertmės problemas, tačiau svarbiausia – jūsų vaikutis neatima iš jūsų kalcio. Taip pat nėštumo metu nebijokite pasikonsultuoti su burnos higienistu ar gydytoju odontologu, jie stengsis jums padėti maksimaliai.

Parengė burnos higienistė Diana Stonkutė