Netekus dantų ir ilgą laiką neatlikus jokių intervencijų – prasideda kaulo tirpimas. Progresavus kaulo tirpimui, nebėra įmanoma atstatyti padarytos žalos ir normalios kramtymo funkcijos.

Pokyčiai burnoje po danties netekimo

Netekus danties, netrukus likusieji dantys ima keisti savo padėtį, nes gamta yra taip sutverta, kad niekas12c63e60d78c49cf7b51c425f6e419b2 nemėgsta vienumos, tuštumos. Taigi po traukimo likusieji dantys krypsta į trūkstamo danties pusę, vadinasi, tarpelis mažėja, ilgai delsiant, jo gali ir visai nebelikti, o tarp kitų dantų gali atsirasti negražūs tarpeliai. Taip pat, atsiradusį tarpelį, bando užpildyti priešingame dantų lanke esantis dantis, išilgėdamas ir dalinai užpildydamas atsiradusį tarpą. Būtent dėl šių priežasčių danties protezavimas arba dantų implantacija turi būti atliekamas ilgai neatidėliojant, kitaip gresia dar didesnės išlaidos ir sudėtingesnės gydymo procedūros. Kartais, dėl didelių pokyčių burnoje nebeįmanoma atlikti jokių intervencijų. Tuomet susidariusios situacijos sprendimas tampa ypač sunkus.

Veido bruožų pakitimai, kai vyksta kaulo tirpimas

Nesant dantų, po truputį suyra ir atrofuojasi pats žandikaulio kaulas. Šis procesas įvyksta dėl visiškai suprantamų procesų – kai danties nėra, kaulas netenka kramtymo jėgos, taiglllmmmi jis nefunkcionuoja kaip reikiant, ima tirpti ir po truputį nykti. Svarbu, kad žandikaulis kramtant nuolatos gautų pakankamą kramtymo krūvį. Ilgiau delsiant, kai imamasi dantų implantavimo procedūros, prireikia ir žandikaulio atstatymo operacijos – tai vėlgi kainuoja papildomai laiko ir lėšų. Be to, kai negalime kramtyti kietesnio maisto, ima stigti būtinų organizmui medžiagų, mityba tampa nepilnavertė ir gali imti atakuoti įvairios ligos. Taigi dar viena problema atsirandanti po žandikaulio sunykimo – skrandžio ligos, kurios atsiranda dėl prastai sukramtyto maisto.

Kaulo tirpimas atsispindi ir veido bruožuose. Atrofuojantis žandikauliui, į priekį atsikiša smakras, įdumba skruostai, sumažėja raumenų tonusas. Jei iškrenta priekiniai dantys, bruožai pakinta itin ženkliai. Lūpos tampa tarsi per didelės, įdumba, pagilėja nosies, lūpų ir smakro raukšlės, sutrinka veido proporcijos. Dėl šių veido pokyčių žmogus atrodo žymiai senesnis. Staigus išorinis senėjimas, be abejo, turi įtakos ir asmens psichologinę būseną. Žmogus nebesišypso, vengia kalbėti ir apskritai atsiriboja nuo socialinio gyvenimo. Neretai tokie žmonės užsidaro namuose tarp keturių sienų. Ir tai suprantama, nes dantys atlieka svarbią funkciją kalbant – tariant garsus į juos atremiamas liežuvis. Kai dantų nebėra – pradedama švepluoti, nevalingai švilpčioti, spjaudytis, kai kuriuos garsus ištarti tampa labai sunku.

 

Parengė burnos higienistė Diana Stonkutė