Naujausias apibrėžimas, apibūdinantis periodontitą, tai – lėtinė multifaktorinė, uždegiminė liga, susijusi su bakterijų disbioze ir pasižyminti progresuojančiu danties palaikomųjų struktūrų sunaikinimu. Ši liga pasireiškia periodonto raiščio nykimu, periodontologinių kišenių atsiradimu, dantenų kraujavimu, rentgeno nuotraukoje matomu kaulo tirpimu.


1 pav.

Paprastai tariant, periodontitą sukelia tam tikros rūšies bakterijos, kurios natūraliai gyvena burnos ertmėje. Liga vystosi tik tada, kai padidėja patogeninių bakterijų skaičius (2 pav. ), o tai nutinka tada, kai bakterijos ir maisto likučiai yra nepašalinami, lieka ant dantų, dažniausiai tarpdančiuose. Ilgainiui apnašos mineralizuojasi ir virsta dantų akmenimis. Dantų akmenų sluoksniui didėjant jie atstumia dantenas, lenda gilyn palei danties šaknį, sukelia dantenų ir periodonto raiščio uždegiminius procesus. Ardomas periodonto raištis, nyksta kaulas, galiausiai danties netenkama.

2 pav. baterijų augimas ant dantų emalio.

Tai ypač klastinga liga, nes simptomai nėra skausmingi, dažnu atveju žmogus susirūpina tik tuomet, kai dantys tampa paslankūs, o tai jau pažengusi ligos stadija, kuri sunkiai įveikiama.
Pagrindiniai rizikos faktoriai, pagreitinantys šios ligos eigą, yra rūkymas ir cukrinis diabetas.

Netekus dantų ir jų neprotezuojant didesnis krūvis tenka likusiems dantims. Tai taip pat gali paskatinti periodontito vystymąsi. Jeigu nuryjamas nepakankamai gerai sukramtytas maistas, taip pasunkinamas skrandžio bei kitų vidaus organų darbas.
Negydomas periodontitas lemia ne tik dantų praradimą, bet ir turi įtakos kitų ligų atsiradimui. Vystantis ligai, patogeninės bakterijos patenka į kraujotaką, taip išplinta po organizmą (3 pav.). Tyrimų duomenimis, sergant periodontitu 34 proc. padidėja rizika susirgti širdies vainikinių arterijų liga, net 150 proc. didesnė tikimybė, kad ištiks insultas. Naujausi tyrimai rodo, kad periodontitą sukeliančios bakterijos, buvo rastos aterosklerozinėse plokštelėse.
3 pav.

Ši liga viena iš labiausiai paplitusių tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Apie 90 proc. visų atvejų galima išgydyti nechirurginiu būdu. Svarbu kreiptis į specialistą, jei įtariate, kad sergate ar jaučiate bent vieną iš šių simptomų:
• paraudusias, sudirgusias, patinusias, pūliuojančias ir/ar kraujuojančias dantenas;
• pastebėjote atsitraukusias dantenas nuo danties, išilgėjusius dantų kaklelius;
• jaučiate dantų jautrumą;
• vargina nemalonus burnos kvapas;
• dantys tapo paslankūs.

Periodontitas nėra nuosprendis, ligą galima suvaldyti, sustabdyti šios ligos progresavimą, išvengti dantų pašalinimo ir po to sekančios implantacijos, protezavimo. Jei pacientas nepradeda gydymo, liga progresuoja, netenkama vis daugiau kaulo ir dantys nebeturėdami atramos iškrenta arba turi būti šalinami dėl nuolatinės infekcijos burnos ertmėje.

Gydymo etapai:

1. Visų pirma surenkama paciento anamnezė: nusiskundimai, rizikos faktoriai, sužinoma ar yra genetinis polinkis ir kt.
2. Apžiūrima burnos ertmė: dantenos, jų išvaizda, kraujavimas, pūliavimas, patikrinama ar yra susidariusios dantenų kišenės, jei yra, koks jų skaičius ir gylis, kiti reikalingi duomenys. Visa tai surašoma į specialiai tam skirtą lentelę (4 pav.), pradinės situacijos užfiksavimui.


4 pav. periodontologinė lentelė

3. Nustatoma ligos diagnozė ir pradedamas gydymas.
4. Pirmasis gydymo etapas, kurį atlieka burnos higienistas – visų apnašų ir akmenų, esančių virš ir po dantenomis, pašalinimas (atsižvelgiant į jų kiekį gali būti skiriami keli vizitai). Priklausomai nuo ligos diagnozės, gali būti skiriamas ir gydymas antibiotikais.
Parenkamos namų priežiūros priemonės apmokoma individualios burnos higienos. Po šio gydymo etapo dantenų kišenės mažėja, kraujavimas gali visai išnykti.
Po gydymo galimas padidėjęs dantų jautrumas šalčiui, karščiui. Svarbu žinoti, kad taip atsitinka dėl dantenų gijimo (dantenos susitraukia mažėjant paburkimui, patinimui, kraujavimui) ir dažniausiai šis pojūtis yra laikinas. Paprastai, po akmenų valymo yra atliekamos dantų jautrumui sumažinti skirtos procedūros. Gydymo laikotarpiu, profilaktiškai rekomenduojama naudoti dantų pastą ir burnos skalavimo skystį skirtą dantų jautrumui mažinti.
Po šio etapo gydymas gali būti baigtas, ypač, jei pacientas bendradarbiauja ir skiria pakankamai laiko savo burnos ertmės priežiūrai namuose.


5. Jei lieka negyjančių dantenų kišenių, t.y. jos nemažėja, tam tikrose vietose išlieka dantenų kraujavimas ar jų pūliavimas, planuojamas chirurginis gydymas (lopo operacija), kurį atlieka burnos chirurgas ar gydytojas periodontologas. Tai – uždegiminių audinių ir giliai po dantenomis susiformavusių akmenų pašalinimas atkėlus dantenas, ir po to jų gražinimas atgal susiuvant. Procedūra atliekama nuskausminus, siūlės išimamos po 7 d. Galimas dantų jautrumas (dažniausiai laikinas), kaip ir po pirmojo gydymo etapo.
Jei pacientas yra motyvuotas, laikosi taisyklingos individualios burnos higienos – audiniai sugyja daug greičiau.

6. Trečiasis etapas – palaikomasis gydymas, kurio metu atliekamos reguliarios profesionalios burnos higienos procedūros. Tai itin svarbi gydymo dalis norint išlaikyti pirmaisiais etapais pasiektus gydymo rezultatus ir norint išvengti ligos atsinaujinimo. Paskiriami profilaktiniai profesionalios burnos higienos vizitai, kurie, atsižvelgiant į ligos diagnozę ir rizikos faktorius, gali svyruoti nuo 2 iki 6 apsilankymų per metus.
Visi šie trys periodontito gydymo etapai padeda stabilizuoti likusio kaulo tirpimą, sumažina ar panaikina dantų paslankumą ir ligos progresavimą. Tik komandiniu darbu, galima įveikti šią klastingą ligą.

Parengė burnos higienistė Ramunė Kasparavičė